Skip to main content

Stichinė sausra – neįvertinamas nuolat augantis pavojus ūkininkams

Po 2015 m. patirtų nuostolių dėl sausros, kai nukentėjo iki 50 procentų pasėlių,  kas antras žemdirbys savidraudos fondo „VH Lietuva”  teiraujasi apie galimybes apsaugoti pasėlius. Tačiau šiuo metu daugiausia abejonių dėl pasėlių draudimo nuo stichinės sausros kelia tai, jog nėra nei stichinės sausros paskelbimo mechanizmo, nei duomenų.  Negti aiškios statistikos.  Meteorologinių stotelių tinklas pernelyg retas, skelbiant neatsižvelgiama į dirvožemį, augalų drėgmės trūkumą, dėl to nėra veiksmingos prevencijos nuo sausros patiriamų nuostolių.

Stichinė sausra
Stichinė sausra

Sausros paskelbimas neatitinka realių žalų

Prognozuojama, kad trumpų sausrų periodų daugės ir dažnės. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovo dr. Donato Valiuko, pastarieji dešimtmečiai buvo labai sausi, o sausros rizika tik augs.„ Artimiausiu metu tikrai keisis kritulių intensyvumas bei nenuspėjamumas, mat po gausaus liūčių periodo gali tęstis pavojingai sausi orai. O tokia neprognuozama gamta didina nuostolius, ardo patį dirvožemį, kelia pavojų derliui”, – pasakoja D. Valiukas.

Tačiau ne visi sausi metų periodai užfiksuojami kaip stichinės sausros.  Pagrindinė problema – tai, kad žemės ūkio sausrai paskelbti naudojami indeksai nepatikimi ir dažnai pagal esamą metodiką daromos išvados prieštarauja vienai kitai.

„Duomenų apie įvykusias sausras Statistikos depertamentas nekaupia. Hidrometerologinis indeksas apima tik vasaros periodą, nes kol kas pagrindinė stichinės sausros sąlyga -vidutinė dienos temperatūra turi siekti daugiau nei 10 laipsnių. Tačiau Lietuvoje jau buvo sausrų, kurios prasidėjo balandį bei gegužę. Bet kai nelyja pavasario mėnesiais stichinė sausra neskelbiama. O tokį atvejį mes turėjome prieš kelis metus. kuomet gegužę prasidėjusi sausra išplito į didesnę šalies dalį, tačiau stichinės sausros kriterijaus nepasiekė”, – pasakoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva” vadovas Algimantas Navickas.

Pasak A. Navicko, draustis dar neskubama ir dėl sudėtingoko nuostolių nustatymo mechanizmo. Pagal dabar valdžios nustatytą tvarką, visų pirma nukentėję rajonai turi būti pripažinti stichinės sausros vietomis. Antra – tai daroma remiantis meteorologinių stotelių duomenimis. Deja, šiandien jos yra dar nepakankamai plačiai sustatytos.

Draustis nuo sausros per brangu
Praėjusą vasarą stichinė sausrą buvo paskelbta net trijose savivaldybėse, tačiau nei vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs, nors buvo siūloma. „Tai atskira rizika, kurios žemdirbiai nesirenka dėl kainos. Tipinė draudimo sutartis žemdirbiui kainuoja apie 3,3 proc. tikėtino derliaus pajamų, o pasirinkus ir draudimą nuo sausros, sutarties kaina išauga iki 6,3 procentų. Mat sausra yra visuotinis reiškinys, nuo kurio gali nukentėti visas derlius, – aiškina A. Navickas.

Sėkmingai pasėlių savidraudai nuo sausros reikia, kad valstybė būtų kaip perdraudėjas. „Lietuvoje turime 15 procentų išmoką nuo sausros draudimo apdrausimo sumos. Ši išmoka tikrai galėtų būti didesnė, arba bent jau kisti pagal faktinę žalą kaip yra su kitomis rizikomis. Valstybė atsisakiusi būti perdraudėju apsunkino ūkininkų galimybės draustis nuo stichinės sausros, nes Draudimui veikti be perdraudėjo yra pernelyg rizikinga apsidraudusių atžvilgiu,” – pasakoja A. Navickas.

ASU kartu VH LT organizuotoje konferencijoje dalyvavęs apsidraudusių ūkininkų susivienijimo vadovas Alfredas Bardauskas teigė, kad jis draustųsi nuo sausros, jeigu tikėtų, kad kai bus sausra, valstybė tai užfiksuos ir jis tikrai gaus išmoką. „Dabar aš tuo nesu tikras, nes nėra nei pakankamai stotelių visoje šalyje, taip pat nėra ir patikimos metodikos. Mes kasmet dėl sausros bei kitų rizikų prarandame  apie 20 procentų derliaus. Galėtume šią žalą sumažinti, bet reikia patikimos metodikos. Šiandie Lietuva tokios metodikos neturi – štai pernai aš nukentėjau nuo sausros, tačiau valdžia nepripažino sausros, nes vidutinė temperatūra buvo …1 laipsniu mažensė nei priklauso. O draudimas turi vadovautis tik oficialia ir pripažinta informacija”,-  pasakojo A. Bradauskas.

VH Lietuva” inf.