Pasėlių draudimas – racionalus pasirinkimas

09.12.2016

Žemės ūkio specialistai vieningai sutaria, kad šiuolaikinis efektyvus ir sėkmingas ūkininkavimas neįsivaizduojamas be ūkininko gebėjimo įsisavinti įvairias technologines naujoves. Tačiau kad ir kokias pažangias technologijas ūkininkai naudotų, nemaža dalimi jų veiklos sėkmė vis tiek priklauso nuo nekontroliuojamų gamtinių sąlygų. Būtent dėl šių žmogaus įtakai nepasiduodančių aplinkybių vis daugiau ūkininkų Lietuvoje naudojasi draudimo paslaugomis. 2015 m. šalies ūkininkai apdraudė 199,6 tūkst. hektarų pasėlių plotą, 2016 m. draudžiamas plotas padidėjo iki 210,3 tūkst. hektarų. Toks draudžiamo pasėlių ploto augimas rodo racionalų ūkininkų mąstymą, jų supratimą ir norą bent iš dalies suvaldyti neprognozuojamų oro sąlygų (sausros, iššalimo) keliamą riziką jų ūkiui ir, žinoma, pelnui.

Ūkininkai, apdraudę savo auginamą produkciją ir patyrę nuostolių dėl iššalimo arba sausros, gali tikėtis ne tik draudimo išmokų, bet ir paramos pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Parama numatyta pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“.

Pasėlius draudžia jau ne vienerius metus

Ignalinos rajone jau beveik 15 metų pasėlių ūkį plėtojantis ūkininkas Vytas Januškevičius sako kasmet draudžiantis bent dalį savo turimo 700 ha pasėlių ploto.

„Mūsų rajono žemės nepasižymi dideliu derlingumu, todėl bet kokia nenumatyta gamtos išdaiga skaudžiai juntama. Tad stengdamiesi maksimaliai sumažinti pajamų netekimo riziką, naudojamės draudimo paslaugomis bei teikiame paraiškas draudimo įmokų kompensavimui“, – pasakoja V. Januškevičius.

Pasak ūkininko, 2015 m. pagal šią priemonę jam buvo kompensuota dalis sumokėtos draudimo įmokos sumos. V. Januškevičius teigimu, šia priemone skatina naudotis ir aplinkybė, kad draudimo įmokų dalis yra kompensuojama nepaisant, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Pagal minėtą KPP priemonės veiklos sritį remiami šie ūkio sektoriai: augalininkystė, sodininkystė ir daržininkystė.

Nepriklausomai nuo to, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne, pareiškėjas, apdraudęs pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiama nuo didesnių kaip 30 proc. nuostolių, gali tikėtis iki 65 proc. kompensuojamos draudimo įmokos sumos. Ši suma neturi viršyti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis. Dydžiai nustatomi žemės ūkio ministro įsakymu. Kompensacijos skiriamos šiems augalams ir jų grupėms: bulvėms, kopūstams, burokėliams, morkoms, svogūnams, cukriniams runkeliams, sodų augalams, vasariniams ir žieminiams rapsams bei javams, grikiams, kukurūzams, linams ir kitoms daržovėms. Pareiškėjo tinkamumas gauti finansavimą vertinamas pagal paramos prašymo pateikimo dieną gautus dokumentus. Norint kompensuoti pasėlių ir augalų draudimo įmokas, ūkininkai turės kreiptis į savivaldybes, kuriose yra įregistruota jų žemės ūkio valda. Paraiškas galima teikti nuo 2016 metų rugsėjo 1 iki 2016 metų gruodžio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).