Draudimo skėtis žemdirbiams tampa vis aktualesnis

30.05.2017 Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Gražiai sukilę žiemkenčiai, bičių pilni žydintys rapsų laukai ūkininkams žada ne mažesnį derlių nei rekordiniais 2015 m., tačiau pirmieji karščiai jau privertė sunerimti. Šiuo metu pasėliams jau grasina kruša, kuri ketvirtadienio pavakarę pažeidė dalį Šiaulių rajono laukų, išgąsdino Šakių krašto ūkininkus. Tokie reiškiniai verčia žemdirbius aktyviau svarstyti, kaip apsaugoti pasėlius nuo gresiančių gamtos stichijų.

Bus karščių, 
audrų ir žaibų

Accuweather.com pateikta vasaros orų prognozė ir šiemet Europai žada alinančias karščio bangas ir smarkias audras. Virš Italijos ir Balkanų pusiasalio ilgą laiką laikysis gerokai aukštesnė už įprastą oro temperatūra, kartais ji pasieks net ekstremalaus karščio ribą. Ne tik Pietų Europa susidurs su karščiais, jie prognozuojami ir Rytų Europoje. Meteorologai skelbia, kad Lenkijoje, Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje galima sulaukti kelių neįprastų karščio epizodų. Beprasidedanti vasara bus pilna ekstremalių gamtos reiškinių – škvalų, krušų, žaibų, prognozuoja ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys: „Gyvename klimato zonoje, kur tokie reiškiniai pasitaiko kasmet.“ Tą rodo ir žemdirbių patirtis. Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Henrikas Braškys „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad per septynerius pastaruosius metus tik viena vasara praėjo be viską niokojančios krušos. „Gyvename prie pat Nemuno, gal jis įtaką daro tokiems reiškiniams, todėl yra buvę, kad per dešimt minučių žmogaus ūgio rapsų laukas tapo akseliu – atrodė kaip smulkintuvu pervažiuotas. Baisu, kokie gali būti nuostoliai“, – neslepia H. Braškys. Pasak jo, kad nereikėtų naktimis vartytis ir braukti šaltą prakaitą, pasėlius bendrovė kasmet draudžia nuo visų trijų vasaros rizikų – liūties, audros ir krušos.

Saugo 
nuo didelių bėdų

„Kitaip neįmanoma, nes rizikuoti po vienos krušos viską prarasti mes negalime. Taip, sumokame nemažus pinigus, nes draudžiame ne dėl to, kad apdraustume, kaip būdavo reikalaujama dalyvaujant modernizavimo projektuose. Jei draudžiame, tai draudžiame rimtai, kad stichinei nelaimei įvykus sugrįžtų tokia suma pinigų, kuri leistų toliau vystyti gamybą“, – tvirtina H. Braškys, šiemet draudžiantis visus 1 300 ha pasėlių. Gyvenimas zanavykus ne kartą pamokė: yra buvę metų, kai ne viename lauke žuvo net iki 97 proc. derliaus, nes audros prie Nemuno būna tokios, kad žemė su dangumi maišosi. Pasak H. Braškio, jei tokia nelaimė atsitiktų vieną kartą per dešimt metų, dar galima būtų svarstyti, ar verta investuoti į pasėlių draudimą, bet kai Lietuvoje kasmet siaučia aud­ros, negali būti garantuotas, kad stichija nenusiaubs visko, ką užauginai. Tiek investavus į žemę, atsigauti būtų sunku. „Nereikia norėti pasipelnyti iš pasėlių draudimo – tai nuostolių kompensavimo sistema, pelno ji niekada neduos. Bet apsaugoti gali, todėl mes ja naudojamės“, – paklaustas, ar apsimoka pasėlius drausti, teigė vienas labiausiai patyrusių Šakių krašto ūkininkų. Draudžia pasėlius ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė. Jos vadovas Petras Puskunigis įsitikinęs, kad nuo didelių bėdų apsaugoti gali tik pasėlių draudimas. „Nieko blogo apie pasėlių draudimą pasakyti negaliu – tai geras dalykas. Ir smulkesniems ūkininkams paaiškinu, patariu, kad reikia saugoti pasėlius. Kiti paklauso ir apdraudžia, bet yra ir tokių, kurie, neįsigilinę, ką jiems duotų pasėlių draudimas, apskaičiuoja, kad brangu, ir numoja ranka. Kai po audrų skaičiuoja nuostolius, spjaudosi, kad nepaklausė ir neapdraudė“, – pripažįsta P. Puskunigis.

Bendrovės 
skaičiuoja kitaip

Šakių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad daug mažų ūkių savininkų įsitikinę, jog pasėlių draudimas jokios naudos neduoda. Požiūris pasikeičia tik tuomet, kai prieš pat nuimant derlių visos investicijos ir išlietas prakaitas nueina niekais. „Tie, kurie draudžia, sako, kad verta, bent jau ramiau miega. Kai žmogus ateina paklausti, ką daryti, aiškiname, kad valstybė ir Europos Sąjunga kompensuoja iki 50 proc. draudimo įmokos. Visus variantus apsvarstom, bet ūkininkai turi savo logiką. Bendrovės, valdančios po kelis tūkstančius hektarų, kitaip skaičiuoja – beveik visos draudžia savo pasėlius“, – pripažįsta Šakių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja. Vienintelės šalyje pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės – vokiško kapitalo savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas patvirtino, kad dauguma pasėlius draudžiančių ūkininkų valdo stambius, apie 350 ha ir didesnius, ūkius. Dažniausiai jie draudžia javus ir rapsus – žiemą nuo iššalimo, vasarą – nuo liūties, audros ir krušos. „Lietuvoje yra 5 000–6 000 ūkių, kurie galėtų drausti savo pasėlius, bet draudžia tik beveik 800 ūkių. Pastaraisiais metais jų daugėja. Tai rodo, kad žemdirbiai jau pradeda pasitikėti pasėlių draudikais. Vieno hektaro draudimas nuo visų vasarinių rizikų kainuoja tikrai nedaug, todėl daugeliui sunku patikėti, kad už tokius pinigus jie gali apsisaugoti nuo dangaus nemalonės“, – mano A. Navickas.

Po skėčiu – daugiau smulkių ūkių

Pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės vadovas pastebėjo, kad šiemet stambieji ūkiai renkasi didesnes draudimo sumas, nes kol kas atrodo, kad derlius bus labai geras ir todėl yra ką saugoti. „Stambesniems ūkiams jau nereikia aiškinti apie pasėlių draudimo naudą, bet mes manome, kad kur kas svarbiau būtų savo pasėlius apdrausti mažesnių ir vidutinių ūkių savininkams. Mažesni ūkiai yra pažeidžiamiausi gamtos stichijų ir patiria daugiau nuostolių. Jiems ir produkciją pagaminti atsieina brangiau – dėl mažesnių gamybos apimčių jų technikos amortizacija brangesnė, tokie ūkiai brangiau perka trąšas ir augalų apsaugos priemones, o užaugintus grūdus parduoda pigiau. Mažų ūkių laukai dažniausiai yra sukoncentruoti vienoje vietoje, todėl smarki kruša visus juos gali iškart sunaikinti, o tas, kuris turi 1 000 ha, dar gali tikėtis, jog bent dalį pasėlių kruša aplenks“, – įsitikinęs A. Navickas. Draudimo bendrovės filialo vadovo nuomone, mažiesiems ūkiams net menkiausia stichija gali sužlugdyti verslą, nes, netekę derliaus, jie netektų visų į jį investuotų pinigų ir neįvykdytų įsipareigojimų, todėl kiltų grėsmė netekti net ir savo žemės. A. Navickas įsitikinęs, kad lietuviai turėtų remtis kitų šalių patirtimi. Vokietijoje apdraudžiama apie 70 proc. pasėlių, Lietuvoje – vos 15 proc. Gali būti, kad karti patirtis praeityje, kai pasėlius draudė kitos institucijos, pasak A. Navicko, verčia ūkininkus nepasitikėti draudikais. „Mes esame žemdirbių savidraudos fondas, dabar jau dirbantis dešimtyje Europos Sąjungos šalių. Mūsų savininkai yra žemdirbiai, todėl mums nereikia niekam mokėti dividendų, nesiekiam pelno – tiesiog teikiam saugumo paslaugas ūkininkams“, – tvirtina filialo „VH Lietuva“ vadovas.

Koją kiša klimato kaita

Prieš dešimt metų savo veiklą Lietuvoje pradėjusios pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas sako, kad šiemet ūkininkai neskuba drausti pasėlių – gali būti, kad jų sprendimams įtaką daro nesėk­mingi praėję metai ir tuštesnės, nei yra visada, piniginės. A. Navicko įsitikinimu, 1 000 Eur už 200 ha pasėlių nėra tokie dideli pinigai, kad galima būtų rizikuoti visu derliumi. „Žemdirbiai supranta, kad prieš gamtą nepašokinėsi –patys matome, kas pasaulyje darosi. Vokietijoje iškart po šalnų pasipylė kruša, ūkininkai sielojasi dėl nukentėjusių pasėlių. Ir Lietuvoje karštį keičia vėsuma – staigi orų kaita visada sukelia audras, krušas ir liūtis. Mokslininkai teigia, kad tai klimato kaitos rezultatas, niekur mes nuo to nepabėgsime“, – įsitikinęs filialo „VH Lietuva“ vadovas. Norinčius apsidrausti A. Navickas kviečia tai padaryti ir iki birželio 1 dienos prisijungti prie savidraudos fondo.

Nr. 464/7