Kiekvieno ūkininkaujančio tikslas – išauginti gausų ir kokybišką derlių. Net ir taikant pažangiausias technologijas yra dalykų kurie gali sąlygoti didelius derliaus nuostolius, o juos kontroliuoti sunku ar visai Kiekvieno ūkininkaujančio tikslas – išauginti gausų ir kokybišką derlių. Net ir taikant pažangiausias technologijas yra dalykų kurie gali sąlygoti didelius derliaus nuostolius, o juos kontroliuoti sunku ar visai neįmanomas – tai gamtiniai reiškiniai: krūša, liūtis, šaltis, karštis ir kiti. Toliu atveju ūkininkui į pagalbą ateina pasėlių draudimo bendrovė. Vienintelės Lietuvoje veikiančios pasėlių draudimo bendrovės tikslas – padėti ūkininkams kai stichija padaro jų pasėliams žalos. Svarbiausias dalykas be kurio būtų neįmanoma padėti – tai savalaikis teisingas ir tikslus žalos nustatymas. Bendrovė VH Lietuva nuolat organizuoja įvairius mokymus žalų vertinimo ekspertams. Mokymų metu ekspertams pateikiamos vertinimo metodikos ir praktiškai pamokoma jomis naudotis. Tokiuose mokymuose dalyvauja ir besidraudžiantys ūkininkai: jie supažindinami su nuostolių nustatymo principais.
Lietuvos ūkininkai jau patyrė pirmąsias krušos žalas – Joniškio, Šakių rajonų žemdirbiai šiais metais sulaukė krušos: pažeisti buvo rapsų bei cukrinių runkelių pasėliai. Visgi pačias didžiausias žalas dar galime patirti: laukuose bręsta žieminiai rapsai, žirniai ir kiti žemės ūkio augalai, todėl šių metų liepos 4- 8 dienomis bendrovės VH Lietuva direktoriaus pavaduotoja Toma Rickevičienė ir žalų ekspertė Ona Auškalnienė dalyvavo Vokietijoje vykusiuose pasėlių žalų vertinimo ekspertų mokymuose.
Itin didelių nuostolių dėl krušos šiais metais patyrė Vokietijos Tiuringijos žemės ūkininkai: sulaukta daugybės žalų pranešimų po gegužės 19 dieną praūžusios krušos. Šio reiškinio būta neįprastai stipraus: krito golfo kamuoliuko dydžio ledo gabalai, kurie nukirto įvairių medžių šakas, sudaužė šiltnamių stiklus, netgi pažeidė namų apdailą. Žemės ūkio pasėliai taip pat labai nukentėjo: Žalos dieną žieminiai miežiai ir kviečiai buvo BBCH 37 – 39 tarpsnio (paskutinis lapas), o žieminiai rapsai žydėjo. Kai kurie laukai buvo pažeisti taip, kad ūkininkai nusprendė juos atsėti – buvo visiškai nukapoti žieminių javų, rapsų, žirnių augalai. Kaip žinia, krušos atveju laukai vertinami kelis kartus: pirmąkart iš karto po įvykusio reiškinio atliekama pirminė apžiūra, vėliau, prieš derliaus nuėmimą atliekamas galutinis vertinimas. Taigi, po įvykusios žalos ekspertai pirminę apžiūrą jau buvo atlikę gegužės pabaigoje. Jos metu buvo nustatyti augalų augimo tarpsniai, įvertinta, kiek ir kokiu mastu pažeisti kultūriniai augalai. Mokymai buvo organizuojami galutiniam vertinimui atlikti. Mokymuose be Vokietijos žalų ekspertų ir revizorių dalyvavo ekspertai iš Lietuvos bei Latvijos; atvyko ir kartu su ekspertais situacija domėjosi VH valdybos pirmininkas dr. Langneris.
Bendrieji praktiniai mokymai (Gemeinschfstaxe) vyko Vokietijoje, Tiuringijos žemėje Jenos miesto apylinkėse esančiuose javų, rapsų bei žirnių bei pupų laukuose – šiose vietose ir buvo krušos epicentras. Viena diena buvo skirta patiems mokymams, daugiausiai vykusiems laukuose. Teorinės dalies, trukusios apie 1,5 valandos metu ekspertai buvo supažindinti su žalos mastais bei darbo planu. Vėliau visi vykome į krušos pažeistus laukus. Čia ekspertai buvo paskirstyti į grupes, kurių darbą koordinavo revizoriai. Grupės dar paskirstytos į komisijas po 3 – 5 žmones, kurios ir vertino derliui padarytą žalą. Žieminių rapsų žalos dydį nustatė kelios komisijos, vėliau rezultatai buvo palyginti bei aptartas nustatymo procesas. Vertinama vizualiai, bet, reikia pasakyti, kad tarp įvairių komisijų gautų rezultatų didelių svyravimų nebuvo. Bendrieji mokymai tam ir rengiami kad būtų išvengta žmogiškojo veiksnio įtakos galutiniam rezultatui – ekspertai išmoktų teisingai įvertinti augalams padarytą žalą.
Vertintas buvo ir pašarinių pupų pasėlis. Čia dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad augalai gana neblogai regeneruojasi – išrovus kelis augalus matėsi, kad nukirstų šakų vietoje išaugo naujos ir jose susiformavo pilnavertės ankštys.
Nuvykus į žieminių miežių ir žieminių kviečių lauką teko stebėti labai įdomų reiškinį: – augalai buvo žali, žydėjimo tarpsnio – tuo tarpu žieminių miežių laukuose, kurie nebuvo pažeisti krušos, jau dirbo kombainai – javai buvo pilnai subrendę. Toks reiškinys kad javai, visiškai nukirsti stiebo augimo – paskutinio lapo tarpsniu atželtų, suformuotų varpas iš kurių greičiausiai dar bus kuliama 2 – 2,5 t/ha grūdų – labai retas ir Vokietijoje. Paprastai tokiu metu pažeisti javai – žūva, tačiau šiais metais po krušos buvo nemažai lietaus, todėl drėgmės pakako ir visai nukapoti javai sužėlė ir suformavo varpas. Labai įdomu buvo ir tai, kad kai kurie ūkininkai po šios krušos laukus naujai atsėjo kukurūzais, kurie mūsų buvimo metu formavo 5 – 6 lapelį, tuo tarpu laiku pasėti kukurūzai jau buvo apie 1,5 – 1,6 m aukščio – stiebo augimo tarpsnyje. Vertinant ūkiniu požiūriu greičiausiai laimės tie, kurie po žalos pasėlius paliko atsigauti, nes vėlai pasėti kukurūzai gali nespėti užauginti tinkamos brandos burbuolių.
Kitos dienos buvo skirtos ekspertiniam darbui bei revizorių darbo stebėjimui. Kartu su labiausiai patyrusiais Vokietijos pasėlių žalų vertinimo ekspertais atlikome galutinį vertinimą žieminių kviečių, miežių ir rapsų laukuose. Tikrovėje pamatėme kaip dideli javų augalo lapamakštės pažeidimai sąlygoja grūdų derliaus nuostolius dėl to, kad išmušti užsimezgę grūdai, dėl pažeidimo neišplaukėja varpos ir t.t. Vokietijos žalų ekspertai savo darbe naudoja nešiojamus kompiuterius su programa Modis, todėl vertinimo rezultatai iš karto pasiekia centrinę būstinę ir procesas nuo žalos vertinimo iki išmokos pagreitėja, be to, taupomas popierius. Programa paprasta, patogi vartotojui. Ekspertai vadovai leido padirbėti ir vertinant augalus, ir vedant duomenis į kompiuterį, supažindino su vizualaus vertinimo subtilybėmis. Mokymų metu pamatėme kaip gali kisti situacija priklausomai nuo aplinkos sąlygų, kad būtina kiekvieną lauką apžiūrėti atidžiai, nes net šalia esančiuose laukuose padėtis gali būti iš esmės skirtinga.
Labai įdomu buvo stebėti revizorių darbo procesą. Ši grandis sistemoje yra tam, kad vertinimas tarp komisijų kiek galima mažiau skirtųsi. Revizoriai – labai kompetentingi, turintys didžiulę ekspertinio darbo patirtį specialistai. Jie, vertindami ekspertų darbą, kreipia dėmesį ne tik į vertinimo teisingumą, bet ir į tai, kaip ekspertai bendrauja, ar pasitiki savimi. Revizoriai pildo anketą, kurioje yra ir klausimas apie tai, ar ekspertai gali mokyti kitus (ruošti naujus ekspertus) – tam svarbu ne tik dalykinės, bet ir žmogiškosios savybės.
Mokymai buvo gerai organizuoti – pamatėme daug labai įvairių (skirtingi augalai, skirtingi pažeidimai) žalų, dar kartą prisiminėme įvairius žalų simptomus ir praktiškai padirbome vertindamos žalas. Tai labai naudinga ir padės vertinant žalas Lietuvos ūkininkų laukuo