„Ką pasėsi… 2019“ iš arčiau: „VH Lietuva“ pasėlių draudimui pasiūlė neįtikėtinas naujoves

10.04.2019

Be žemės ūkio technikos, padargų ir viso kito „geležies“, ketvirtadienį prasidėjusioje tarptautinėje parodoje „Ką pasėsi… 2019“ yra ūkininkams ir itin aktualių paslaugų. Prie tarptautinio specializuoto savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ stendo faktiškai visą laiką matyti žemdirbių apgultis. Kodėl taip yra?

Rėmėsi ūkininkų ir specialistų pasiūlymais

„VH Lietuva“ vadovo pavaduotojas Martynas Rusteika „Agroetai“ pripažino, kad tokio susidomėjimo sulaukė savidraudos fondo pasiūlytos naujovės nuo šio sezono pradžios. „Suteikiame galimybe draustis nuo ilgai trunkančio lietaus ir stichinės sausros. Tiesiog savalaikiai reagavome į žemdirbių poreikius, kas nutiko 2017-2018 metais. Juk žemdirbių nuostoliai dėl liūčių ir sausros buvo itin dideli, todėl išaugo pasėlių draudimo poreikis“, – sako M. Rusteika.
Žemės ūkio ministerijoje buvo sukurta pasėlių draudimo tobulinimo grupė. Pagal ŽŪM, taip pat ūkininkų organizacijų pasiūlymus ir pageidavimus „VH Lietuva“ įdiegė naujų draudimo rizikų paketus.
„Be to, pagerinome sąlygas draustis nuo krušos, liūties ir audrų“, – akcentavo M. Rusteika.

Kada ir kas kompensuojama

Paprašytas pakomentuoti, kas buvo pagerinta, M. Rusteika paaiškino, jog jau galima drausti pasėlius nuo jų išgulimo, kuomet praeina didelės liūtys.
„Kompensuojame iki 15 proc. nuostolių, nors anksčiau ji siekė iki 10 proc. Be to, draudimas galioja faktiškai iki derliaus nuėmimo“, – pasakojo M. Rusteika.
Atsitikus krušai ar liūčiai draudimo kompanija kompensuoja iki 100 proc. prarasto derliaus nuostolių. Anksčiau kompensavimas sudarė iki 95 proc.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apskačiuos visame pasaulyje plačiai naudojamą SPI indeksą (kritulių kiekio indeksą). Pavyzdžiui, ilgalaikis lietus identifikuojamas, kai SPI  1 indekso vertė viršija +2 reikšmę, o stichinė sausra konstatuojama tuo atveju, kai SPI 2 reikšmė yra žemesnė arba lygi -1,7.
SPI 1 indeksas apskaičiuojamas vieno mėnesio laikotarpiui atskiroje savivaldybėje, remiantis meteorologinių stotelių atsiųstiems ir apdorotiems duomenims, o SPI 2 indeksas vertinamas dviejų mėnesių laikotarpiui. Vien todėl ir skiriasi šie skaičiai prie trumpinio raidžių.

Rizikų kyla vis daugiau ir dažniau

2000-2005 metų laikotarpyje anksčiau pasėlių draudimo paslaugą vykdžiusi PZU drausdavo 8000-13000 hektarų. Kuomet „VH Lietuva“ savidraudos fondas pradėjo savo veiklą 2008 m. jau pirmaisiais metais apdraudė 56000 tūkst. tuomet buvo apdrausta tik 6 000-7 000 ha pasėlių. Praėjusiais metais bendrovė apdraudė jau beveik 200 tūkst. ha. Tai sudaro apie 15 proc. viso galimo apdrausti ploto.
M. Rusteika sako, kad kol kas dažniausiai draudžiasi stambieji ūkiai, tačiau vis aktyviau tai daro ir vidutinio dydžio ūkiai.  Parodoje vokiečių specialistai vykdo apklausą, siekdami išsiaiškinti kaip sukurti specialų draudimą smulkiems ūkiams. Jis turi galioti 2020 derliaus draudimo sezonui.
„Iššalimas yra viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio problemų, po kurios eina liūtys, audros ir kruša. Tačiau meteorologinių reiškinių dažnis intensyvėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai klimato kaitos pasekmė“, – neabejoja M. Rusteika.
Dabar per metus įvyksta tiek meteorologinių reiškinių, kiek įvyko per vieną dešimtmetį 1960-1970 metais.
„Mokslininkai Lietuvoje įvardija, kad didėja audrų ir potvynių tikimybė, karštesnės ir sausesnės vasaros. Dėl to ilgėja augimo sezonas ir ūgteli javų potencialas. Sulig tuo daugėja kenkėjų ir vis dažniau konstatuojamas amžino įšalo tirpimas“, – tendencijas nubrėžė „VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotojas M. Rusteika.
„VH Lietuva“ yra specializuotas savidraudos fondas, per kurį išmokama net iki 76 proc. patirtų ūkiams žalų. „Vien todėl mes ūkininkų niekada nevadiname klientais, o partneriais, kurie patys vertina žalas“, – sako M. Rusteika.
Vien todėl, pasak M. Rusteikos, per 12 metų „VH Lietuva“ neturėjo nė vieno teismo proceso, kurį būtų inicijavę ūkininkai, draudesi bendrovėje pasėlius.
Savidraudos fondas „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ veikia 10 pasaulio šalių. Fondas veiklą pradėjo prieš 190 metų, todėl, anot M. Rusteikos, jam nereikia išradinėti dviračio, nes viskas, kas būtina ūkininkams, jau sukurta. Belieka šia patirtimi pasinaudoti.
Parodos metu savidraudos fondas VH LIETUVA taiko specialias sąlygas, kurios galios šio draudimo sezono arba ateinančių metų sezonui. „Mus džiugina žemdirbių susidomėjimas, todėl kviečiame atvykti“, – sako M. Rusteika.

Agroeta

Nuotraukoje: „VH Lietuva“ vadovo pavaduotojas M. Rusteika ir „VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotoja Toma Rickevičienė, atsakinga už žalas.