Pastaraisiais metais žemės ūkyje patiriama vis daugiau rizikos dėl ekstremalių gamtos stichijų. Tai liūtys, tai sausra niokoja laukus ir pridaro daug žalos, todėl be rizikų valdymo ūkininkauti darosi labai sudėtinga.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina žemdirbius aktyviau drausti augalus bei pasėlius ir pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Draudimo įmokos kompensuojamos pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“.
Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Paraiškų priėmimo 2019 m. pirmas etapas numatytas nuo kovo 1 iki birželio 28 d., antras – nuo rugsėjo 2 iki gruodžio 31 d. Detalesnė informacija – Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje www.nma.lt.
Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 3 mln. eurų paramos. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Pirmą kartą išmokėtas avansas
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad žemės ūkio draudimo paslaugų kultūra dar tik formuojasi, šios paslaugos tarp žemdirbių nėra populiarios. „Tačiau negalime laukti gamtos malonių ir tikėtis geriausio, turime būti pasirengę ir prastiems scenarijams: tiek žemdirbiai, tiek mes, politikai, turime rasti tą bendrą vardiklį, kuris skatintų draustis“, – keisti visų suinteresuotų grupių požiūrį į žemės ūkio gamybos rizikų valdymą ragina žemės ūkio ministras.
Tam, kad parama pasėlių ir augalų draudimui būtų prieinamesnė, ŽŪM tobulina jos teikimo sąlygas. Yra padidintas dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas, padidinti dalies draudimo įmokų kompensavimo įkainiai ir pirmą kartą nuo pasėlių draudimo sistemos atsiradimo mokamas draudimo įmokų kompensacijos avansas.
Pasak ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjo Edvardo Makšecko, ūkiams, kurie praėjusį rudenį žiemkenčius apdraudė nuo iššalimo, ši pavasarį mokamas 50 proc. kompensacijos už šią draudžiamą riziką avansas. Daugiau nei 240 ūkių jau išmokėta apie 530 tūkst. eurų avanso. Beje, žiemkenčius draudė apie 600 ūkių.
Padidinti draudimo įmokų kompensavimo įkainiai
Priklausomai nuo draudžiamų rizikų, dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas padidintas iki 70 proc. (anksčiau jis siekė iki 65 proc.). Tačiau yra nustatytos kompensuojamų įmokų „lubos“ – kompensuojama suma negali viršyti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
„Lubos“ nustatytos atsižvelgiant į tai, kad siekiama ne maksimalaus draudimo įmokų kompensavimo, o kuo didesnės paramos sklaidos, t. y. kad kuo daugiau ūkių galėtų pasinaudoti parama pasėlių draudimui“, – aiškino E.Makšeckas.
Palanki žinia tiems, kurie draudžia šių metų vasarojų, – žemės ūkio ministro G.Surplio įsakymais apie 10 proc. padidinti dalies draudimo įmokų kompensavimo įkainiai pagrindinėms draudžiamoms kultūroms.
Taip pat nuo 50 iki 70 proc. padidintas įmokų kompensacijų avanso dydis ūkiams, drausiantiems 2020 metų derlių. Numatoma, kad avansas bus mokamas už visas draudžiamas rizikas (2019 m. buvo tik draudžiamai iššalimo daliai).
ŽŪM atstovas priminė, kad nuo 30 iki 20 proc. yra sumažinta nuostolingumo riba, tad ūkininkai draudimo išmoką gali gauti, kai yra mažesnė žala. Iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos kompensuojama, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių.
Tobulina pasėlių draudimo sistemą
Kitose Europos Sąjungos šalyse žemdirbiai daug aktyviau draudžia pasėlius ir augalus, o mūsų ūkininkus dar reikia aktyviai raginti valdyti žemės ūkio gamybos rizikas. Po pernykštės sausros buvo sudaryta darbo grupė, kurioje mokslininkai, draudikai, ūkininkai ir ŽŪM atstovai diskutavo ir ieškojo būdų, kaip patobulinti draudimo sistemą.
„Žemės ūkio ministerija įsipareigojo didinti draudimo įmokų kompensavimo intensyvumą, įkainius, mokėti draudimo įmokų kompensacijos avansą. Tai jau yra įgyvendinama“, – sakė E. Makšeckas.
O Lietuvoje veikianti vienintelė pasėlių draudimo kompanija įsipareigojo peržiūrėti savo kainodarą ir pasiūlyti palankesnes kainas žemdirbiams. Draudikai jau pristatė du bandomuosius draudimo produktus – indeksinį draudimą nuo ilgalaikio lietaus ir kombinuotą sausros draudimą su pakopiniu žalų atlyginimu, taip pat įsipareigojo sukurti specialų draudimo produktą smulkiesiems ūkiams.
Kas gali gauti paramą pasėlių draudimui?
Kompensacijų už pasėlių ir augalų draudimo įmokas gali kreiptis augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai.
Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, o juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.
Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali pateikti vieną paramos paraišką, tačiau teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Ką reikia pateikti savivaldybei?
Drausdami pasėlius ir prašydami paramos draudimo įmokos daliai žemdirbiai turėtų būti ramūs – parama mokama neatsižvelgiant, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei turi pateikti šiuos dokumentus:
draudimo sutartį bei visų draudimo sutarties pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas bei paaiškinimus dėl žalą patyrusių pasėlių atsėjimo;
visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.
Šaltinis: www.DELFI.lt