Europoje nėra išvystytos vieningos pasėlių draudimo sistemos. Skirtingos klimatinės sąlygos, temperatūros svyravimai ir daugelis kitų faktorių lemia skirtingą pasėlių draudimo sistemų pasirinkimą. Europoje auginami įvairiausi augalai ir kiekviena šalis didžiuojasi savo išskirtinumu. Tai ypač atsispindi žemės ūkyje. Pietų šalys labiausiai saugo daržoves, uogynus, vynuogynus. Šiaurinės – javų ir rapsų laukus. Bet dėl vieno Europa vieninga – tai apsauga nuo meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių.
Pasėlių draudimas – viena iš labiausia išvystytų žemės ūkio draudimo rūšių Europoje. ES valstybėse žemės ūkio draudimui skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekvienos šalies valdžios institucijos skatina ūkininkus ir žemės ūkio įmones drausti savo žemės ūkio augalus, iš įvairių fondų stengdamiesi finansuodami dalį draudimo įmokų. ES šalys, formuodamos savo draudimo sistemas, stengiasi atsižvelgti į savo šalies žemės ūkio sektoriaus produkcijos struktūrą, taip pat ūkininkų ir žemės ūkio įmonių vadovų ir savininkų požiūrį į verslo rizikos valdymą bei Europos Komisijos keliamus reikalavimus.
Remiantis Europos komiteto draudimo organizacijos (CEA) pateiktais duomenis, vidutiniškai apdrausta 28 proc. pasėlių. Lietuvoje apdraustas pasėlių plotas yra 18 proc. nuo galimų apdrausti, Italijoje 20 proc., Latvijoje 23 proc., Liuksemburge 25 proc., Lenkijoje 28 proc., Vokietijoje 70 proc., Austrijoje 80 proc., o Graikijoje ir Kipre yra privalomas draudimas nuo krušos, tad tikėtina 100 proc. apdrausti pasėliai.
Kuo toliau, tuo daugiau klimato kaita daro labai didelę įtaką ES žemės ūkio sektoriui. Šio klimatinio reiškinio poveikis darosi vis stipresnis atskirų šalių žemės ūkio sektoriams.
Europos Komisijos duomenimis, dėl kylančios vidutinės metinės temperatūros pasaulyje, ES šalyse gali kisti derlingumo santykis. Vienose šalyse jis gali padidėti, kitose – labiau į pietus – sumažėti. Tiek mokslininkai, tiek ekspertai sutaria – tokios tendencijos verčia ūkininkus ir žemės ūkio įmones vis daugiau galvoti apie pasėlių draudimo nuo gamtinių rizikų svarbą. Draudimas nuo specializuotų gamtinių reiškinių poveikio augalams yra labai svarbi rizikos valdymo priemonė.
Kadangi draudimas yra labai specializuota verslo sritis, ekspertai rekomenduoja rinktis tas draudimo įmones, kurios sukaupusios didelę patirtį, turi aukštos kvalifikacijos specialistus.
Kaip atrodo pasėlių draudimo rinka Lietuvoje? Pasėlius Lietuvoje draudžia dešimtyje Europos šalių veikiančio tarptautinio specializuoto savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas VH Lietuva (1 pav.).
Ši draudimo įmonė turi gilias pasėlių draudimo tradicijas ir veiklą vykdo sėkmingai jau daugelį metų. Vereinigte Hagelversicherung – savitarpio pagalbos principu veikianti bendrovė. Bendrovėje apsidraudę žemdirbiai suskirstyti į 66 regionus dešimtyje šalių, kuriuose žemdirbiai savo ataskaitinių susirinkimų metu išsirenka savo įgaliotinius į kasmet gegužės mėnesį Vokietijoje vykstantį Apsidraudusių žemdirbių įgaliotinių susirinkimą. Jo metu išklausomos bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos bei revizijos komisijos ataskaitos, renkami nauji stebėtojų tarybos nariai, sprendžiami visos bendrovės plėtros, investicijų, fondo perviršio panaudojimo bei kiti aktualūs klausimai. Tai labai svarbu pasirenkant draudimo įmonę. Kadangi tai savitarpio pagalbos principu veikianti įmonė – jos veiklos tikslai orientuoti ne į pelno siekimą, o į pagalbą savo nariams. Šios įmonės veiklos apimtys yra didėjančios (2 pav.).
Kaip matome antrajame paveiksle, tiek draudimo įmokų surinkimas, tiek apdrausto ploto ir draudimo sumų pokyčiai rodo, kad ši įmonė turi pasitikėjimą tarp žemdirbių. Kartu didėja ir draudimo išmokų apimtys (3 pav.). Taigi įmonė veikia stabiliai ir turi geras veiklos perspektyvas. Todėl ir Lietuvoje, nedidelėje šalyje, ši įmonė, naudodamasi sukaupta patirtimi gali patenkinti žemdirbių poreikius.
Ir pabaigai. Rizika – tai vienas iš tų dalykų, kurį labai sunku apskaičiuoti. Pagalvokite patys, ką reiškia frazė „eiti va bank“? Gal geriau riziką valdyti?