Skip to main content

Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. Eur draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln. Eur).

Daugiau kaip 100.000 ūkininkų vienijantis tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) aiškina, kad COVID-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, tačiau tokį didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos pasėlių savidraudos fondo išplatintame pranešime skaičiuojama, kad pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32% nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. Eur. Apdraustas plotas padidėjo 21% iki 321.500 hektarų – tai sudaro maždaug 20% viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

Trys išskirtinumai

„2020-ieji buvo kritiniai metai, ypatingi tuo, kad Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų augintojai, bet visų augalų pasėlių ūkininkai“, — 2020 metus apibendrina Martynas Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100% derliaus.

Šiuos gamtos siurprizų pilnus metus sušvelnino investicijos į rizikos vertinimo tikslumo įrankius.

„Moksliniai tyrimai ir bandymai yra neatsiejama specializuoto savidraudos fondo veikla. Augalai skirtingai reaguoja į padarytus pažeidimus, ypač dabar, kai klimato kaita sukelia vis daugiau ir įvairesnių meteorologinių reiškinių. Mokslinių tyrimų pagalba atnaujiname rizikos vertinimo metodikas ir pritaikome jas konkrečios šalies klimatinėms sąlygoms.“, – pasakoja M.Rusteika.

Dalį įmokų kompensuoja

Savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai.

Lietuvoje valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Kadangi savidraudos fondas veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 100.000 šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.

„Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 65% metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Manau, tai yra geras ženklas, kad į 2021 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, — sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.

„Pagrindinės 2021 metų naujovės, kurios laukia ūkininkų Lietuvos rinkoje – išplėstas rizikų sąrašas. Kelerius metus iš eilės sulaukėme žemdirbių prašymų dėl pavasarinių šalnų rizikos apsaugos, todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką. Atsižvelgdami į išaugusią sausros žalą, nuo 2021-ųjų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1 dienos, kaip įprasta, o nuo kovo 1 dienos“, — ateinančių metų naujoves vardina „VH Lietuva“ vadovas.