Apie pasėlių draudimą Lietuvoje

Pasėlių draudimą Lietuvoje iki 1999 metų vykdė tik viena bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau ši draudimo rūšis bendrovei buvo nuostolinga, todėl 1999 metais „Lietuvos draudimas“ nutraukė pasėlių draudimą. 2000 metais iš „Lietuvos draudimo“ pasėlių draudimo estafetę perėmė tuo metu dar valstybinio Lietuvos Žemės ūkio banko dukterinė bendrovė – „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“.

Pakeitusi pavadinimą į „NORD/LB draudimas“, bendrovė toliau tęsė šią veiklą, siekdama užtikrinti kompleksinės draudimo paslaugos teikimą žemdirbiams, nors pats pasėlių draudimas ir buvo nuostolingas. Žemdirbiai drausdavo tik pačias rizikingiausias augalų rūšis. Kadangi būdavo apdrausta tik apie 0,5 procento visų pasėlių plotų, be to, žemdirbiai pasirinkdavo tik tuos laukus, kuriuose draudžiamų rizikos pasireiškimo tikimybė būdavo didžiausia, draudikai kiekvienais metais patirdavo nuostolius. Pasėlių draudimo apimčių augimui trukdė ir tai, jog žemdirbiai turėjo galimybę piketų bei kitų politinių priemonių pagalba išsireikalauti iš valstybės kompensaciją už meteorologinių reiškinių pasėliams padarytą žalą. Tad kam reikia draustis ir mokėti draudimo įmokas, jei išmoką galima gauti už dyką?

Be to, draudikams stigo kompetencijos įvertinant augalų pažeidimų įtaką galutiniam derliui, sugebėjimo ir noro kvalifikuotai ir suprantamai paaiškinti žemdirbiams žalų įvertinimo metodus. Tad derybos laukuose paprastai baigdavosi abiejų šalių nepasitenkinimu, kuris dažnai peraugdavo į pozicijų derinimą teismuose, o tai nepridėjo populiarumo pasėlių draudimo paslaugai, formuodavo neigiamą žemdirbių nuostatą draudikų atžvilgiu. Todėl, atsižvelgdama į neigiamus pasėlių draudimo veiklos rezultatus, „NORD/LB draudimas“ į savo struktūrą įjungusi „PZU Lietuva“ 2007 metų rudenį paskelbė nutraukianti pasėlių draudimo veiklą Lietuvoje. Žemdirbiams neliko jokios galimybės apdrausti savo pasėlius nuo stichinių nelaimių padarytos žalos.